sužvėrėti — vksm. Žmonių̃ ši̇̀rdys suakmenėjo, žmónės sužvėrėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išžvėrėti — intr. prk. sužvėrėti, pasidaryti žiauriam: Išžvėrėję paliko žmonys dabar be galo Krš. žvėrėti; įžvėrėti; išžvėrėti; sužvėrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nužmogėti — intr. Krč netekti žmogiškumo, sužvėrėti: Tūli pakrinka, stačiai nužmogėja (išdėstyt neįmanoma raštu), nes jau kančia pasiekus apogėjų A.Mišk. Gerą̃ visi nužmogėję Rdn. Tu neturi nė valandėlės laisvo laiko. Taip galima visiškai nužmogėti J.Avyž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sužvėrėjimas — sm. (1) Krš → sužvėrėti: Šitas nelemtas sužvėrėjimas rš. Toks sužvėrėjimas, kas būs iš tokių laikų Rdn. I sužvėrėjimas žmonių, tikrai priš pasaulės bengas Pp. žvėrėjimas; sužvėrėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įžvėrėti — intr. prk. pasidaryti žvėriškam, žiauriam: Intžvėrėjęs svietas, ar susitvarkys – kraują leido ir leis Nmj. žvėrėti; įžvėrėti; išžvėrėti; sužvėrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žvėrėti — žvėrėti, ėja, ėjo intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. virsti žvėrimi, įgauti žvėries ypatybių: Kupranugaris sustūgo skardžiu, žvėrėjančiu balsu rš. 2. prk. žiaurėti: Žmonės, kad ilgiau karas traukiasi, tuo didžiau žvėrėja Pt. Žvėrėja žmones, bus svieto… … Dictionary of the Lithuanian Language
